| „Nežudyk" ar „Nepadaryk žmogžudystės"? |
|
|
|
|
Kardinolas Danielou: Žinoma, krikščionybė draudžia žudyti. Tačiau mūsų nuomone, žmogaus gyvybė nelygiavertė gyvulio gyvybei. Žmogaus gyvybė šventa, nes žmogus sukurtas pagal Dievo pavidalą. Todėl žudyti žmogų draudžiama. Šrila Prabhupada: Tačiau Biblija nesako: „Nepadaryk žmogžudystės", ji kalba plačiau — „Nežudyk". Kardinolas Danielou: Mes manome, kad tik žmogaus gyvybė yra šventa. Šrila Prabhupada: Tai jūsų interpretacija. Įsakymas skelbia: „Nežudyk". Kardinolas Danielou: Žmogus žudo gyvulius, kad turėtų ką valgyti. Kardinolas Danielou: Be mėsos? Šrila Prabhupada: Be. Žmogus turi valgyti vegetarišką maistą. Tigras neėda mūsų vaisių. Jo maistas — gyvulių mėsa. O žmogaus maistas — daržovės, vaisiai, grūdai ir pieno produktai. Kaip jūs galite tvirtinti, kad žudyti gyvulius — ne nuodėmė? Kardinolas Danielou: Mūsų nuomone, viską lemia tai, dėl ko mes taip darome. Jei gyvulys žudomas alkanam pamaitinti, žudymas pateisinamas. Šrila Prabhupada: Bet štai karvė. Mes geriame jos pieną, taigi ji yra mūsų motina. Sutinkate?Kardinolas Danielou: Taip. Žinoma. Šrila Prabhupada: Taigi, jei karvė — mūsų motina, kuo pateisinti jos žudymą? Jūs geriate karvės pieną, o kai ji pasensta ir pieno nebeduoda— perpjaunate jai gerklę. Argi tai žmoniška? Indijoje mėsėdžiams patariama žudyti bent jau žemesnius gyvulius — ožkas, kiaules, dar buivolus. Tačiau nužudyti karvę — didžiausia nuodėmė. Skelbdami Krišnos sąmonę, mes prašome žmonių nevalgyti jokios mėsos, ir mano mokiniai griežtai laikosi šios nuostatos. Jei kam nors dėl tam tikrų aplinkybių tenka valgyti mėsą, jis turi valgyti žemesnius gyvulius. Nežudykite karvių. Tai didžiausia nuodėmė. O kol žmogus skendi nuodėmėje, jis nesupras Dievo. Svarbiausia žmogaus priedermė — pažinti Dievą ir Jį mylėti. Tačiau jei jūs nuolat nusidedate, jūs niekada nepažinsite Dievo, o ką jau kalbėti apie meilę Jam. Kardinolas Danielou: Nemanyčiau, kad tai taip jau svarbu. Svarbiausia — mylėti Dievą. O kiekvienos religijos įsakymai gali skirtis.Šrila Prabhupada: Tačiau Biblijos įsakymas skelbia: „Nežudyk". Todėl žudyti karves jums nuodėmė. Kardinolas Danielou: Indams Dievas sako, kad žudyti blogai, o žydams, kad... Šrila Prabhupada: Ne, ne. Jėzus Kristus mokė: „Nežudyk". Kodėl jūs aiškinate tai, kaip jums patogiau? Kardinolas Danielou: Bet juk Jėzus leido aukoti Velykų Avinėlį.Šrila Prabhupada: Tačiau jis niekada nelaikė skerdyklos. Kardinolas Danielou: [Juokiasi] Taip, bet mėsą jis valgė. Šrila Prabhupada: Kai nėra ką valgyti, kad nemirtume badu, galima valgyti ir mėsą. Tai jau kitas dalykas. Tačiau nuolat laikyti skerdyklas savo gomuriui patenkinti — didžiausia nuodėmė. Tiesą sakant, kol gyvuos šis žiaurumas, kol veiks skerdyklos, žmogiškumo visuomenėje nebus. Ir nors kartais, kad nemirtum badu, gyvulių žudymas gali būti neišvengiamas, jokiu būdu negalima žudyti gyvulio, kuris yra mūsų motina, — karvės. To reikalauja tiesiog žmogiškas padorumas. Krišnos sąmonės judėjimas neleidžia žudyti jokių gyvulių. Krišna sako: patrarh pusparh phalarh toyam yo me bhaktya prayacchati. „Su atsidavimu siūlykite Man daržoves, vaisius, pieną ir grūdus". [„Bhagavad-gita" 9.26] Mes valgome tik Krišnos maisto likučius (prasadam). Mes raškome nuo medžių įvairiausius vaisius, bet pačių medžių niekas nežudo. Žinoma, viena gyva esybė yra kitos gyvos esybės maistas, tačiau tai dar nereiškia, kad užsimanius pavalgyti galima užmušti savo motiną. Karvės nekaltos, jos duoda mums pieną. Jūs geriate jų pieną, o po to skerdyklose jas pribaigiate. Tai nuodėmė. Mokinys: Šrila Prabhupada, valgyti mėsą krikščionybė leidžia vadovaudamasi prielaida, jog žemesnės gyvybės rūšys — priešingai, negu žmonės — neturi sielos. Šrila Prabhupada: Tai kvailystė. Pirmiausia turime išsiaiškinti, kas įrodo, kad siela yra kūne. Tada ir suprasime, ar išties žmogus turi sielą, o karvė — ne. Kuo karvė skiriasi nuo žmogaus? Radę skirtumą, galėtume teigti, jog gyvulys neturi sielos. Tačiau kaip galime tvirtinti, kad gyvulys neturi sielos, kai visiems akivaizdu, kad jam būdingi tokie pat požymiai, kaip ir žmogui? Gyvulys maitinasi—jūs irgi maitinatės, gyvulys miega —jūs irgi miegate, gyvulys poruojasi—jūs poruojatės, gyvulys ginasi — ir jūs ginatės. Šie požymiai mums bendri, kuo gi mes skiriamės? Kardinolas Danielou: Mes pripažįstame, kad, galimas daiktas, gyvulių biologinė egzistencija panaši į žmogaus, tačiau sielos jie neturi. Mes manome, kad sielą turi tik žmogus. Šrila Prabhupada: Mūsų „Bhagavad-gita" teigia: sarva-yonisu — „siela glūdi visose gyvybės rūšyse". Kūnas yra tarsi rūbas. Jūs vilkite juodais rūbais, aš — oranžiniais. Tačiau po drabužiais ir jūs, ir aš esame žmonės. Taip ir įvairių gyvybės rūšių kūnai yra tarytum skirtingi rūbai. Egzistuoja 8400000 gyvybės rūšių, kitaip sakant, rūbų, bet kiekviename jų glūdi siela, neatsiejama Dievo dalelė. Tarkim, žmogus turi du nevienodų privalumų sūnus. Vienas jų, tarkim, aukščiausiojo teismo teisėjas, o kitas — paprastas darbininkas, tačiau tėvui abu jie sūnūs. Jam abu lygūs — teisėjas nė kiek ne svarbesnis už darbininką. Jei sūnus teisėjas pasakytų: „Tėtuši, iš tavo antrojo sūnaus maža naudos. Leisk, aš jį papjausiu ir suvalgysiu", ar tėvas leistų tai padaryti?Kardinolas Danielou: Žinoma ne, tačiau mums sunku sutikti su teiginiu, kad visa gyvybė yra Dievo gyvybės dalis. Tarp žmogaus gyvybės ir gyvulio gyvybės milžiniškas skirtumas. Šrila Prabhupada: Šį skirtumą lemia sąmonės išsivystymo lygis. Žmogaus kūnas turi išvystytą sąmonę. Sielą turi netgi medis, tačiau medžio sąmonė nėra labai tobula. Kai jūs kertate medį, jis nesipriešina. Iš tikrųjų jis kertamas priešinasi, tačiau labai silpnai. Vienas mokslininkas— Jagadish Chandra Bose, sukūrė prietaisą, kuris rodo, kad pjaunami augalai ir medžiai taip pat jaučia skausmą. Ir mes puikiai matome, kaip priešinasi skerdžiamas gyvulys: jis verkia ir klykia širdį draskančiu balsu. Taigi tai priklauso nuo sąmonės išsivystymo lygio. Tačiau sielą turi visos gyvos būtybės. Kardinolas Danielou: Tačiau metafiziniu požiūriu, žmogaus gyvybė — šventa. Žmonės mąsto tobuliau negu gyvuliai. Šrila Prabhupada: Kuo pasireiškia tas tobulumas? Gyvulys ėda tam, kad palaikytų gyvybę. Dėl to paties valgote ir jūs. Karvė skabo žolę pievoje, o žmogus valgo mėsą, kurią tiekia didžiulės skerdyklos, aprūpintos modernia technika. Tačiau tai, kad jūs turite galingus mechanizmus ir liejate kraują, o gyvulys teėda žolę, dar nereiškia, kad esate tobulesnis ir jūsų kūne siela yra, o gyvulio — ne. Tai nelogiška. Mes matome, kad esminiai gyvulio ir žmogaus bruožai sutampa. Šrila Prabhupada: Taip. Tad metafiziškai ir išsiaiškinkite, kodėl jūs tikite, kad gyvulys neturi sielos — tai ir yra metafizika. Jei jūs mąstote metafiziškai — labai gerai. Bet jei mąstote kaip gyvulys, tai ko verti visi jūsų metafiziniai ieškojimai? Metafizinis reiškia „virš fizinio", kitaip sakant, „dvasinis". „Bhagavad-gitoje" Krišna sako: sarva-yonisu kaun-teya — „Kiekviena gyva būtybė turi dvasinę sielą". Tai ir yra metafizinis supratimas. Tad kur tikroji metafizika — Krišnos mokymas ar trečiarūšės kvailių nuomonės. Ką jūs renkatės? Kardinolas Danielou: Bet kodėl Dievas sukūrė gyvulius, kurie ėda vienas kitą? Vadinasi, pasaulio sąrangoje galėjo įsivelti klaida?Šrila Prabhupada: Tai ne klaida. Dievas labai maloningas. Jei norite valgyti gyvulius, Jis suteiks jums šią galimybę. Kitą gyvenimą Dievas duos jums tigro kūną, ir mėsą galėsite valgyti kiek jums patinka. „Kam jums steigti skerdyklas? Aš duosiu jums iltis ir nagus. Valgykite į sveikatą". Tokia bausmė laukia mėsėdžių. Tie, kurie valgo gyvulių mėsą, kitą gyvenimą, kad jiems būtų patogiau, gims tigrais, vilkais, katėmis ir šunimis.
Savęs pažinimo mokslas (C) BBT, 1992, ISKCON |




Šrila Prabhupada: 