| Kūnas keičiasi, dvasia – amžina |
|
|
|
|
Prabhupada: Kūnas keičiasi. Tai mūsų liga... Ši liga reiškia gimimas, mirtis, senatvė ir ligos. Tai reiškia, kad kai tik jūs priimate šį kūną, materialų kūną, jus pradeda veikti keturi materialios gamtos dėsniai. Kai jūs priimate šitą kūną, jūs turite priimti ir šiuos keturis materialios gamtos dėsnius ir mirtį. Viskas, kas pagimdyta, turi sutikti ir mirtį. Gimimas, mirtis. Ir tarp jų senatvė ir ligos. Šį kūną... Aš turiu, jūs turite, kiekvienas turi. Mirtis yra, kai mes gauname šį kūną, mirtis bus kai mes palikinėsime šį kūną. Ir tarp šių mirčių egzistuoja tiek daug kitų nelaimės būsenų. Ir sumoje jos: senatvė ir ligos.
Bet realus mokslas tame, kad: „Aš esu siela. Aš neatskiriama Aukščiausiojo Viešpaties dalelė. Aukščiausias Viešpats, Dievas – amžinas“. Šitie dalykai aprašyti. Na hanyate hanyamane šarire...Mes tokie pat, kaip Dievas, kokybiškai, bet ne kiekybiškai. Taip pat kaip jūros vandens lašas toks pat, kaip ir jūros vanduo pagal savybes – jūros vanduo sūrus, ir jūros vandens lašas – taip pat sūrus. Tokiu būdu, mes turime visą Dievo „cheminį sudėtį“ arba savybes. Dievas amžinas, reiškia ir mes turime būti amžini. Tai išdėstyta Bhagavad-gitoje. Na hanyate hanyamane šarire... Po kūno sunaikinimo siela niekada nesunaikinama. Tai mūsų reali, konstitucinė padėtis. Bhagavad-gitos 2.9 paskaitos fragmentas (Oklendas, 1973 m. vasario 21 d.)
Bhagavad-gita 2.20 na jayate mriyate va kadacin nayam bhutva bhavita va na bhuyah ajo nityah šašvato ‘ yam purano na hanyate hanyamane šarire Siela niekada negimsta ir nemiršta. Ji neatsirado paeityje, neatsiranda dabar ir neatsiras ateityje. Ji – negimusi, amžina, visad esanti, pirminė. Ji nežuva nužudžius kūną. |




