Iš tikrųjų, žmogaus iš beždžionės atsiradimo teorija – pratęsimas to pačio „suradome tave kopūstuose“ – visiškai išgalvoto paaiškinimo, kuris neturi kito pagrindo, išskyrus siekimo kontroliuoti masių elgesį. Kaip „valgyk valgyk, nežiopsok“ . Ir jeigu mes pradėsime nagrinėti visus mokslinius paaiškinimus apie žmogaus atsiradimą ir vystymąsi , tai paaiškės kad praktiškai visas jas „gandras atnešė“. Arba kitais žodžiais – tai tik rafinuoti scenarijai, sukurti siekiant kontroliuoti mases ir niekam kitam.

Šitos idėjos: - evoliucijos ir gyvybės atsiradimo iš cheminio sultinio (nors gamtoje mes nematome jokių pavyzdžių) - kad viskas įvyksta atsitiktinai (nors mes matome, kad visur yra dėsningumas) - kad viskas vystosi (nors mes matome, kad sveikata, atmintis arba kultūra silpnėja su laiku) - mintis valdo būtį (nors praktikoje mes matome, kad būtis nepriklauso nuo minčių) ir kitos... 

Vartojant tokį surogatą, žmogus pragyvena visą gyvenimą visiškai nesuvokiant realybes kaip aklas arba miegantis. Ir dar jam duoda prieinamą alkoholį ir pramogas tam kad, jeigu pas jį ir atsirastų laiko, jis tiesiog dirbtų sistemai nenukreipiant dėmesio į  pašalines mintis... Kas gi pasikeitę nuo mūsų vaikystės laikų? Tik tai, kad išgalvojimų padaugėjo, žmones nuo pat gyvenimo pradžios auginami viename dideliame išgalvojime,  neduodant atsikvošėti. Jeigu mūsų vaikystėje mes galėjome nors trumpam atsigauti, praleidžiant pakankamai daug laiko bendraujant su vienmečiais ir suaugusiais, tai šiandien žmonės turi kompiuterį... Taip pat jie turi labai išpūstą pramogų sferą, ir jiems nerūpi niekingi klausimai apie žmogaus atsiradimą ir gyvenimo paskirtį...“