| Aš – biorobotas??? Savo sąmonės „nulaužimo“ metodikos |
 |
 |
 |
|
Psichologogo – orientalisto Ruzovo V. O. rekomendacijos TURINYS
Aš biorobotas? Sąmonės nulaužimo metodikos „Kas aš?“ – šis klausimas žmoniją kankina jau daug tūkstantmečių. Dar ir dabar viso pasaulio psichologai, mokslininkai, biologai, teologai ir kitų sričių specialistai dėl to stipriai diskutuoja... Tai kokia situacija šiai dienai? Neįtikėtina, bet akivaizdu! Pirmas bioroboto požymis yra tai, kad jis negali suprasti savo paties veikimo principo. Jis gali tai apibūdinti, bet iki galo suprasti – ne jo jėgoms. Kodėl? Todėl, kad tai neįeina į jo programą. Užtenka tik žinoti naudojimo instrukciją, o visas plonybes suprasti gali tik inžinierius – konstruktorius. Netgi pati paprasčiausia organizmo ląstelė iki šiol mums yra mįslė, kurios neįmanoma įminti, o tuo labiau atkartoti. Bičių avilys gali puikiai veikti rinkdamas medų, bet suprasti planą, pagal kurį pardavus medų bus įsigytas naujas automobilis, jis nesugeba. O bitės mokslininkės, teleskopų ir mikroskopų pagalba, gali bandyti daryti prielaidas apie avilio atsiradimą... Iki to laiko, kai atsirado avilys, nebuvo nieko, bet štai vieną kartą jis atsirado ir užsidarančio jo stogelio garsas buvo labai panašus į sprogimą. Tikriausiai avilys atsirado iš sprogimo... Mes papraščiauiai įsiminėme už mūsų užsitrenkiančių durų garsą! Pati pasaulio struktūra, tai, kaip viskas čia veikia, mums įrodo, jog egzistuoja tam tikras planas, kurio mes papraščiausiai negalime suvokti. Kokie įrodymai? Mes nematome chaoso ir betvarkės. Viskas labai gerai organizuota ir harmoninga. Materija pati savaime yra linkusi į netvarką (entropiją) ir tik intelektas, kurdamas neįtikėtinas struktūras, gali palaikyti tvarką. Netgi namie, norint palaikyti tvarką, reikia nuolatos tvarkytis, o ką jau kalbėti apie visatą... Netvarka negali būti graži, bet gamta yra nuostabi, kad tai įrodyti, pakanka paprasčiausiai pasivaikščioti miške ar naktį stebėti žvaigždes. Visa tai – ne chaosas, o meno kūrinys ir žmogus gali tai tik pakartoti savo darbuose. Juk šiomis dienomis taip populiaru landšaftinis dizainas... O gal šiuo atveju derėtų paprasčiausiai nesugriauti grožio, kuris gamtoje jau yra? Šiuolaikiniai mokslininkai – biorobotai, klonavimo pagalba kurdami panašius į save, bando įrodyti, kad jie ir yra tie konstruktoriai, bet apgaulė čia iškarto aiškėja. Jei jūs esate šio įrenginio konstruktorius, kūrėjas, tai jūs privalote mokėti jį suremontuoti. Dėl šios priežasties, sukūrus į save panašias kopijas, bet tuo pačiu nesugebant susitvarkyti su paprasčiausiomis ligomis, teiginys, jog esame kūrėjai pasidaro mažų mažiausiai juokingas. Biorobotas gali pasodinti bulvę, bet tai nereiškia, kad jis ją sukūrė. Biorobotas gali pagimdyti kitą biorobotą, bet tai nereiškia, kad jis jį sukūrė. Pastarasis nė negali išrinkti jam lyties. Bėje pats dauginimasis taip pat nepaklūsta mūsų valiai. Biorobotas negali atsilaikyti prieš kūrėjo programą ir pamatęs priešingos lyties biorobotą, iškarto daro prielaidas apie jo tinkamumą santykių kūrimui. Seksualiniams poreikiams priešintis yra labai sunku ir daugelis biorobotų, pasitaikius pirmai progai poruojasi su pirmu pasitaikiusiu tinkamo amžiaus ir lities biorobotu. Pagaliau, bioroboto įrengimai turi būti nematomi: kaip motoras turi būti uždarytas kapotu, taip ir kūno mechanizmai yra padengti oda. Gyvenimas gamtoje yra nuostabus, bet biorobote gyvybės nėra, dėl šios priežasties jo įrengimas yra baisus. Netgi tuomet, kada biorobotui leidžiami vaistai, jis užsimerkia, kad eilinį kartą nepamatytų savo paties struktūros. Netgi mūsų išorinis vaizdas toli gražu ne visas kelia malonias emocijas, dėl to biorobotą reikia aprengti, sušukuoti ir uždėti būtiną makiažo sluoksnį. Be drabužių biorobotas pasidaro tiesiog baisiu, netgi laukinės gentys stengiasi pridengti tam tikras kūno vietas, juk negalima važiuoti su atidarytu benzino baku... Išvada: mes nenorime žinoti tiesos apie save. Nė vienas biorobotas neišgyveno šioje žemėje, daugelis neišgyvena net iki pensijos, bet kiekvienas mano, kad jis niekuomet nenumirs. Mes jau esame mirę ir kol nepradėsime dėti pastangų ieškodami savyje gyvybės ir toliau gimsime ir mirsime. Taigi bioroboto užduotis – suprasti, kad jis gyvena kaip robotas, rasti savyje gyvybę ir pasiekti nemirtingumą, juk pats gyvenimas savaime yra amžinas, perpildytas žinojimu ir palaima... Biorobotas savo mityboje sugeba naudoti visas maisto rūšis Nė vienas mechanizmas, išskyrus biorobotą, nesugeba perdirbti betkokios energetinės medžiagos, kurią jis į save deda. Mokslas jau senai svajoja sukurti vandeniu varomą mechanizmą, kai tuo tarpu šio tipo degalai jau senai naudojami bioroboto mityboje. Beje biorobotui visiškai nesvarbu kokios rūšies vanduo yra geriamas: distiliuotas, gazuotas, mineralizuotas, kisieliaus, kompoto ar sulčių pavidalu. Kartais, norėdamas įrodyti, jog yra visaėdis – biorobotas išgeria degių gėrimų, kurie tam tikrą laiką jo puikiai suderintą mechanizmą sugadina ir padaro netinkamu naudoti. Kodėl? Dėl to, kad spiritas – biorobotiniai vaistai ir jo naudojimas litrais – aiškus padauginimas, kurio pasekoje, vietoje išgijimo, biorobotas suserga. Kiekvienam mechanizmui, kaip sutepanti medžiaga, taip pat labai svarbi alyva. Kadangi mechanizmas yra biorobotas, pastarajam sutepti naudojama maksimaliai geros kokybės bioalyva nuo arčiausių pagal išsivystymą organizmų. Tokia alyva yra lyditas karvės sviestas – ghi. Ši alyva idealiai tinka visų bioroboto mechanizmų sutepimui. Be alyvos į bioroboto pilvą patekęs maistas yra sunkiai virškinamas ir dėl to yra skaitomas žaliu. Prašom pasirūpinti savo biorobotų sveikata: kepinkite maistą lyditame svieste. Tai prailgins šių mechanizmų gyvybingumą ir darbingumą. Bet didžiausia mitybos paslaptis yra ta, kad maitindamasis biorobotas ne tik gauna energiją, kuri yra reikalinga veikimui, bet to paties proceso dėka, jis įgauna galimybes atkurti savo organus. Jokia mašina užpylus degalų negali jų panaudoti lingių ar stabdžių kaladėlių atnaujinimui. Mes šį stebuklą matome kasdien, bet užsispyrę teigiame, jog konstruktorius neegzistuoja. Tai čia mūsų intelektas neegzistuoja! Mes ne tik negalime sukurti bioroboto, mes net negalime suorganizuoti pastarajam normalios mitybos. Visi reikalingi produktai jau yra sukurti ir idealiai tinka virškinimo procesui. Jokie, vadinami, patobulinimai nepriveda prie gero. Kodėl? Todėl, kad egzistuojantys produktai yra sukurti taip, kad iš jų sintezuotųsi bioroboto kūno dalys. Atitinkamai, jei mes šiuos produktus pakeičiame, keičiasi ir jų išvedamos kūno dalys. Visa tai gali privesti prie negrįžtamų bioroboto sveikatos pokyčių. Pilkitės kurą ir alyvą autorizuotose autokolonėlėse! Savarankiškai atkuriami kūnai Niekas, išskyrus biorobotus, mechanizmų tarpe, nesugeba jungtis ir kurti panašius į save. Neįmanoma sukurti dirbtino sūrio, pieno, sviesto ar riešutų. Mažos bioroboto dalelytės struktūra yra milijonus kartų sudėtingesnė už dabartinį kompiuterį. Ką jau kalbėti apie karvę – visų biorobotų motiną, kuri sugeba pagaminti visus, praktiškai nepakeičiamus, pagrindinius maitinimosi produktus. Kiekvienam biorobotui yra priskiriamas tam tikras modelio numeris, kurį reiškia jam suteiktas vardas. Prityręs specialistas, pagal bioroboto vardą, gali nustatyti jo paskirtį. Pats populiariausias pausaulyje moteriškas vardas – Anna. Jį nešioja beveik 100 milijonų moterų. Anna sanskrite reiškia maistą. Taigi iš bioroboto vardu Anna taip pat tikimasi, jog jis gamins maistą kitiems arba maitins savo pienu mažus biorobotus. Pati idėja, kad gyvybė gimsta iš negyvos materijos yra absurdiška ir negali būti niekaip patvirtinta. Dar niekas niekada nesugebėjo sukurti gyvybės naudodamasis cheminių reakcijų metodika. Tai yra taip pat neįmanoma, kaip ir amžino variklio sukūrimas. Kodėl? Todėl, kad esmė čia yra ne variklyje, o amžinybėje. Materija, turinti laikinumo savybių negali veikti amžinai. Amžinybė – antimaterijos, dvasios – požymis ir betkokie mėginimai iš materijos sukurti dvasią yra nepagįsti. Vienu žodžiu, iš materijos sukurti amžinybę, žinojimą ir palaimą yra neįmanoma, nes tai yra antimaterijos funkcijos. Atitinkamai, nepaisiant mūsų pastangų, mes niekada nesugebėsime biorobotų kūnų padaryti amžinais, niekada negalėsime iki galo jų suprasti ir tuo labiau įkvėpti šiems kūnams palaimą. Viso to sprendimas yra už bioroboto kūno ribų. Šį sprendimą galima rasti pažindami sielą – tai, kas vadovauja biorobotui ir nadoja jį kaip instrumentą savo tikslų įgyvendinimui. Anekdotas Akušeris dalyvauja gimdyme... Gimsta berniukas, o jo veide – šypsena per visą veidą. Akušeris sako: -Ko čia juokiesi? - Taigi ten, reanimacijoje (moja ranka), chirurgai visais įmanomais būdais ties manimi dirba... o aš gi čia !!!! Reprodukcijos proceso plonybės Šeimyniniuose biorobotų santykiuose iškyla tam tikra problema, kuri kelia nepasitenkinimą ir galų gale gali privesti prie skyrybų. Kodėl taip atsitinka? Santykius tarp skirtingų lyčių biorobotų paanalizuosime plačiau. Bioroboto kūne egzistuoja tam tikri ryšiai, kurių neįmanoma nutraukti be intelekto pagalbos. Ši metodika rytuose vadinama budchi joga. Du tokie tiesiogiai susiję organai yra akys, kurios atsakingos už regėjimą ir lytiniai organai. Mes matome, tuomet tam tikras signalas persmelkia intelekto centrą t.y. iš vieno organo signalas pereina į kitą. Beje tokia meilė labiau primena karą negu laimę ir palaimą. Dėl šios priežasties susiformuoja perspektyva nutraukt ryšį tarp organų arba, kitaip tariant, pastatyti tarp jų kontrolierių. Kas tas kontrolierius? Atsakomybė, kurios pagrindas yra ištikimybė bei priesaika niekada neišsiskirti. Nepasinaudojus tokiu kontrolieriumi turėsime visą gyvenimą bijoti karminio kontrolieriaus, kuris prievarta sustabdys mūsų lengvabūdišką elgesį. Kas tas karminis kontrolierius? Tai AIDS ir t.t., t.y. ligos, kuriomis užsikrečiama lytiniu keliu. Atsiminkite, kad intelekto kontrolierių tarp akių ir lytinių organų pašalina pornografija. Ji praktiškai sudegina žmogaus intelektą t.y. sunaikina savikontrolę. Kaip tai vyksta? Taip atsitinka kai nelieka Dievobaimingumo. Jūs galite padaryti 1000 gerų darbų, paaukojimų ar religinių ritualų, bet pastarųjų neliks nė kvapo per sekundę, kai tik begėdiškai žvilgtelėsite į svetimą nuogumą. Netgi vyras ir žmona neturėtų taip elgtis. Dar visai nesenai daugelyje pasaulio šalių buvo galima patekti į kalejimą už nuogo sutuoktinio nužiūrinėjimą. Instrukcija saugoma genuose Koks skirtumas tarp gyvūno ir žmogaus? Ir tas ir anas – biorobotai, bet gyvūnas negali išeiti iš programinės įrangos kontrolės, kuri saugoma jo genuose, o žmogus sugeba stoti į sąmoningo pasirinkimo platformą. Skirtumas tarp žmogaus ir kiaulės ne toks jau ir didelis, todėl nuo kiauliško elgesio mus skiria tik vienas žingsnis. Genetinių programų valdomo bioroboto požymiai: v Jis nulatos kartoja tą pačią klaidą (daug kartų tuokiasi ir skiriasi) v Prievarta, nuslopinimas, garsi kalba yra įprasti metodai, kuriuos jie naudoja norėdami įrodyti savo tiesą (Panašiai kaip tigrai tampa miško karaliais) v Jie rimtai nepriima pasitikėjimo ir ištikimybės, bet kurią minutę jie gali apgauti jei tik iš to turės naudos v Jie gali lytiškai suartėti net su savo draugų ar giminaičių žmonomis v Dėl dvasinės tuštumos savo organizmą jie pripildo svaiginančiomis priemonėmis v Nevertinadami gamtos bei švaros, jie šiukšlina ir tuštinasi kur papuola v Jie mano, kad turi teisę į tai, ką turi kiti Galų gale, nuolatos veikdami gyvuliškai, jie kenčia taip pat nuo gyvuliškų bausmių. Tai, ką jie atima iš kitų, iš jų atima stipresni. Visas tokių biorobotų gyvenimas pavirsta į kovą už būvį. Vyruose atsibunda šuniški, o pas moteris – katės instinktai. Kūnas transformuojasi ir pripranta prie bet kokių aplinkybių Anksčiau jogai išeidavo į kalnus ir priprasdavo prie vienišo ir pavojingo asketiško gyvenimo. Dabar, atitinkaimai, miestas yra virtęs džiunglėmis ir žmogus turi priprasti prie tokio šiuolaikinio miško. Aplink gali būti milijonai žmonių, bet jei šalia nėra tikro draugo, tai šią vietą galima prilyginti negyvai dykumai. Vienatvė ten, kuri nėra žmonių, gali apdovanoti didingomis savybėmis, tuo tarpu vienatvė perpildytame mieste, žmogų paverčia agresyviu arba nemąstančiu gyvūnu. Pavojai žmogų tyko iš visų pusių. Plėšrūnai virto į mašinas, o pavojingos gentys į mafiją ir administraciją. Šalia to, dar reikia kariauti su kitų miestų – miško rajonų gyventojais. Visur spąstai, gaudyklės ir apnuodytas maistas. Laiptinės taip pat slepia grėsmę. Liftu važiuoti vienam nerekomenduojama, o jau apie būsto durų atrakinimą, neįsitikinus, ar saugu, išvis nėra kalbos. Šiuolaikinės askezės irgi nusidažė naujomis spalvomis. Didelių miestų gyventojai maždaug menesį savo gyvenimo praleidžia laukdami žalio šviesoforo signalo. Išgerti paprasto šviežaus vandens yra neįmanoma. Akys metų metais nemato gamtos ir ilgainiui praranda galimybę gėrėtis grožiu. Tokiu būdu regėjimas tampa negatyvus ir orientuotas tik į savų bei aplinkinių trūkumų paiešką. Moterys ir vyrai pamiršta savo prigimtį, paskirtį ir virsta beasmeniais biorobotais. Bendravimas tarp priešingos lyties atstovų dažnai vyksta baudžiamojo kodekso ribose. Kiekvienais metais maždaug 250 000 vedusių amerikiečių yra sumušami savo žmonų. Vidutiniškai, kasdieną Amerikoje yra padaromos 3 lyties keitimo operacijos. Atsuktuvas mano, kad replės yra daug laimingesnės... Nepaisant to, mūsų – biorobotų mechanizmas prisitaiko prie betkokios situacijos ir sugeba ją ištverti. Šiuolaikiniame pasaulyje bioroboto kūnas gyvena priešiškoje aplinkoje. Bet kuris kitas mechanizmas tuojau pat sulūžtų, jei būtų priverstas gyvuoti tokiomis aplinkybėmis, o štai mes ne tik gyvuojame, bet dar ir sugebame sunkiai dirbti diena iš dienos. Ir dirbame ne šiaip sau sunkiai, bet išsprogdinę akis, nesustodami nė minutei lankstome iš vienos vietos į kitą. Visa tai yra sukuriama tam, kad biorobotas nesuvoktų kokiomis pragariškomis ir neatitinkamomis aplinkybėmis jis gyvena. Tokį biorobotą lengva atpažinti iš jame užprogramuotos kodinės apsauginės frazės: „nėra laiko, nėra pinigų...“ Kitas biorobotas turi atsakyti: „sėkmės tau“... Išvertus tai reiškia: „ bėk kiek kojos neša, neatsisukdamas ir nesustodamas, kitaip paprasčiausiai išeisi iš proto“, arba trumpiau „ nepalūžk“. Kai tik kuris biorobotas išeina iš šios būsenos, kontroliuojantieji biorobotai turi pasakyti kitą kodinę frazę: „ dirbti jums reikia, taip reikalauja sveikas protas. Dar daugiau, reikia įvesti įstatymą, kuris draustų taip parazituoti t.y. nedirbti“. Kita kodinė visų mechaninių įrengimų frazė: „Kaip sekasi?“ Biorobotas yra padarytas ir jis privalo vykdyti savo funkcijas: daryti (biorobotas negali neveikti, nes tokia yra jo užduotis, juk varžtelis mechanizmui veikiant irgi negali atsisakyti suktis). Kiekvienas geras biorobotas į šį klausimą turi atsakyti: „Normaliai“. O tai reiškia, kad procesas jau užprogramuotas, konvejeris jau juda. Vienu žodžiu, visi bioroboto duomenys – normoje. Gyvenimo programos mes negalime pakeisti Gyvenimas yra jau užprogramuotas ir tai padarėme ne mes. Pirma, ką biorobotas turi suprasti – jis yra sukonstruotas, antra – tai padarė ne jis pats. Kokia programa? Labai paprasta ir aiški: gimti, užaugti, tam tikrą laiką veikti, sukurti keletą mažų biorobotų, pasenti ir laiku atsijungti. Kad ir kaip norėtume, atjungti šios programos mes negalime. Ji veikia visame materialiame pasaulyje. Net atomas praeina visas šias stadijas. Bet yra vienas „bet“, ši programa turi paslaptį. Jei biorobotas suvokia, kad ištrūkti nuo programos poveikio yra neįmanoma, tai jis gali paprasčiausiai nustoti buvęs biorobotu. O jei mes ne biorobotai? O jei netyčia mumyse kažkas gyvena? Istorija Rūmų išminčius miesto aikštėje sakė kalbą apie visa ko žemiško laikinumą. Jis teigė, jog mirties akimirką žmogus į kitą pasaulį negalės pasiimti nė sudilusio skatiko, dėl šios priežasties, reikia būti dosniam ir dievobaimingam. Dar tą patį vakarą jis netikėtai pasimirė. - Koks didis išminčius mus paliko! – skundėsi žmonės – Jis buvo toks iškalbingas! Dar vakar jis taip puikiai pasakojo apie visa ko žemiško laikinumą! - Taip – sutiko Mulla Nasredin, - vakar jis buvo labai iškalbingas. Bet šiandieninis jo tylėjimas dar labiau įtikina. (paskaitos tęsinys) Kartas nuo karto biorobotai stengiasi išeiti už šios liūdnos ir paprastos programos veikimo ribų. Sanskrito kalba tai vadinama samsara, arba ratu besisukanti gyvenimiškos veiklos programa. Nelaimei, dalis biorobotų stengiasi išeiti iš programos veikimo pasinaudodami atsijungimo arba savižudybės metodu, bet tai nekeičia programos principo. Biorobotas būna išnaujo įjungtas ir toliau tęsia savo, kaip įrengimo, kelią. Smegenų tūris nėra didelis, tačiau jų talpa yra neišmatuojama Vidutinio žmogaus smegenys sunaudoja energijos, kurios užtektų 25 vatų elektros lemputės degimui palaikyti. Bet kur ši energija panaudojama? Paprastai ji išeina į kojas, pilvą ir genitalijas. Bet yra tokių biorobotų, kurie suprato, jog sutaupius šią energiją, pastarąją galima panaudoti ir kitiems tikslams, pavyzdžiui, persiprogramavimui arba trumpam nustojimui būti biorobotu. Tokius susivokusius biorobotus nuo senovės vadina jogais. Ką jie daro? Jie kontroliuoja savo jėgas, savo virškinimą, savo kvėpavimą ir savo seksualinį aktyvumą. Atrodytu, jog tai yra neįmanoma, juk visos šios funkcijos yra jau užprogramuotos, bet paslaptis yra tame, kad net atliekant nedidelę kontrolę, kūne atsiranda tiek papildomos energijos, kad jos pakanka programos pakeitimui. Sukauptos energijos gali būti tiek daug, kad ją netgi galima perduoti kitiems ir padėti jiems išeiti iš mirtinos programos veikimo lauko. Jei ši energija perduodama teisingai, ji vadinama palaiminimu, o jei neteisingai – prakeiksmu. Išmintingi biorobotai susitikę su energijos prikaupusiu jogu prašo jo palaiminimo, o kvaili trukdo jiems gyventi ir būna nutrenkti žaibo. Nesenai aš pats gyvenau name, kuriame sprogo skritulinis žaibas – viskas ten buvo paprasčiausiai išdarkyta. Taip ir žmogaus gyvenime, jei jis juokiasi iš bioroboto, kuris bando kontroliuoti savo programas, įsivyrauja visiška netvarka. Net jei tai yra moteris – rezultatas visiškai toks pat. Beje, du patys aukščiausi intelekto koeficientai pasaulyje priklauso moterims. Religinis paradoksas Su nuostaba galime konstatuoti, jog dauguma biorobotų nujaučia apie savo užslėptas galimybes ir apie alternatyvias gyvenimiškas programas. Kas tai? Tai – religija. Visumoje, netikinčiųjų procentas pasaulyje sudaro tik 13 proc. Visų pasaulio gyventojų. Bet dėl kažkokių priežasčių religija toli gražu ne visais atvejais sugeba perprogramuoti biorobotą. Dažnai būna taip, kad ji tik prideda savo papildomą programą, taip dar labiau apsunkindama bioroboto gyvenimą. Kodėl taip yra? Dėl to, kad tarp religingumo ir dvasingumo yra didelis skirtumas. Religija moko biorobotą, kaip religinių ritualų pagalba patenkinti savo norus, o dvasingumas atmerkia bioroboto akis ir parodo, jog jis – visai ne biorobotas. Čia ir yra koncepcinis skirtumas. Religija moko kaip teisingai imti, tiksliau reikalauti duonos ir sviesto, o dvasingumas moko kitokio elgesio – sugebėjimo atiduoti, atiduoti pačiam save, kas visiškai prieštarauja bioroboto savęs išsaugojimo idėjai. Aukojimas – tai tiesioginis biorobotus valdančios programos nulaužėjas. Išmokęs aukoti, nelaukdamas atpildo, biorobotas atsijungia nuo jį veikiančių programų ir tampa nepriklausomu, o tai jam padeda pasiekti naują pojūčių ir emocijų lygį. Praktiškai nuo šito prasideda jo kelias į laimę. Iki tol, didžiausią pasitenkinimą jis patirdavo tik susijungdamas su kitu biorobotu. Bet „išsilaisvinęs biorobotas“, pavadinkime jį „gyvu“ – sugeba pajusti ypatingą ekstazę, kurią jam sukelia ypatingas seksas. Biorobotinis seksas sąlygoja naujų biorobotų gimimą, kurie taip pat patirs visas biorobotines problemas. Atitinkamai „gyvas“ seksas – tai kitų biorobotų išlaisvinimas, kuomet išsilaisvinęs biorobotas padeda kitiems biorobotams ištrūkti iš gimimo ir mirties programos. Galų gale pasirodo, kad seksualiniai pojūčiai, kuriuos sukeldavo mechaninis seksas buvo paprasčiausia skausmo forma ir nedaugiau... Psichologija pasimetusi - sąmonė yra ne smegenyse Iki šiol buvo manoma, kad žmogaus sąmonė yra smegenyse, bet pasirodo, jog tai yra ne visai taip. Žinoma smegenys yra geras sąmonės įsakymų vykdytojas, bet pati sąmonė lokalizuojasi visai kitoje vietoje. Kur? Rytų išmintis duoda atsakymą – manasa – čakroje, kuri yra šalia anachata – čakros t.y. širdies srityje. Na suklydome truputį, nieko baisaus. Net patys protingiausi biorobotai gali padaryti klaidų. Balandžių lizdas Kartą mokslininkai pastatę anteną, kuri iš tolimiausių mūsų visatos kampelių priiminėjo įvairius garsus, užfiksavo dar niekada negirdėtą garsą. Ištyrus jį, buvo nuspręsta, jog tai pirminis garsas, kuris buvo girdimas sprogus visatai. Šie mokslininkai bei jų atradimas buvo pristatyti Nobelio premijai, kuomet išaiškėjo, jog tas garsas sklido iš balandžių lizdo... Linksmoji archeologija O kitame pasaulio krašte viena iš kino studijų filmavo dokumentinį filmą apie Azijos genčių gyvenimą. Vienai iš scenų, kurioje turėjo būti pavaizduotas pagoniškas ritualinis šokis, prireikė didžiulio ritualinio akmens, kuris vienišas stovėjo dykumos viduryje. Tam, kad akmuo atrodytų įtikinamiau, buvo pasamdytas skulptorius, kuris ant akmens turėjo iškalti tam tikrus išgalvotus hieroglifus bei piešinius. Sukūrę filmą jie išvažiavo ir paliko šį akmenį ir toliau stovėti stepės viduryje. Nepraėjo nė keletas metų, kaip šį akmenį aptiko archeologai ir pavertė jį amžiaus atradimu. Šimtai istorikų, profesorių ir akademikų stengėsi iššifruoti užrašus ir piešinius, kurie buvo pavaizduoti ant akmens, buvo apginta keletas mokslinių darbų ir tik atsitiktinumo dėka šis nesusipratimas išaiškėjo.... Vienu žodžiu, mokslas skuba mus įtikinti, jog žino apie rytojų, kita vertus tai galima įžvelgti ir šiandien. Nėra sukurto dirbtinio intelekto Jeigu mes esame skirtingų tipų biorobotai ir mūsų programavimo kalba skiriasi, reiškia mes negalime vieni kitų iki galo suprasti. Rusiškas žodis „ilgesys“ anglų kalboje neturi tiesioginio vertimo ir verčiamas kaip „liūdesys“. Netgi Tokijo zooparkas tam, kad žvėrys pailsėtų nuo lankytojų, kartą į metus porai mėnesių užsidaro. Elektorinis vertėjas iki šiol nesugeba kalbos pasakytos viena kalba išversti į kitą. Šioje vietoje, beje, ir baigėsi dirbinio intelekto kūrimo mėginimai. Kompiuterių galingumą galima didinti kiek tik nori, bet toliau elektroninių skaičiavimų pastarieji nepasistūmės. Kita vertus vieno pasiekimo šioje srityje negalima nepastebėti – su kompiuteriu dirbantys žmonės baigia užmiršti rašyti ranka ir skaičiuoti stulpeliu... Ką čia kalbėti apie dviejų skirtinga kalba kalbančių žmonių susikalbėjimą, jei net ta pačia kalba šnekantys skirtingos lyties žmonės negali vienas kito suprasti... Kūnas gali funkcionuoti ir po mirties Daugelis bioroboto dalių yra užprogramuotos savaiminei, nepriklausomai gyvenimiškai veiklai. Netgi tuomet, kada gyvybė iš kūno išeina, kai kurie organai ir toliau funkcionuoja pvz. nagai ir plaukai ir toliau auga. Kai kuriose pasaulio šalyse egzistuoja tam tikros juodosios magijos technikos, kurių dėka pirmosiomis mirties dienomis kūnas gali būti prikeliamas. Naktį magas ateina į kapines, sėdasi numirėliui ant krūtinės ir kartoja specialias mantras – užkeikimus. Jei pastarasis magas yra pakankamai galingas, tai jo užkeikimų dėka, netoliese esanti siela pakeičia tame kūne buvusiąją. Tik viena problema, daugelis išeina iš proto išgirdę atgijusio mirusio klyksmą. Vaiduokliai yra hakeriai, kurie stengiasi „nulaužti“ mūsų bioroboto valdymą. Retkarčiais jiems tai pavyksta ir tuomet žmogui kyla neįprastai stiprūs norai, kuriems atsispirti jis tiesiog negali. Patenkinęs tokius stiprius poreikius žmogus nesuvokia kaip jis galėjo taip pasielgti, bet apie tai smulkiau galite pasiskaityti kitame mano darbe, kuris ir yra skirtas būtent šios temos gvildenimui. Bet jei yra vaiduokliai – hakeriai, tai tikriausiai turi būti ir antivirusinė programa? Taip, jie vadinasi angelai sargai. Jie mus myli ir saugo nuo pavojų. Tam, kad užsitarnautume jų meilę ir dėmesį, patys turime tapti savo artimųjų angelais sargais. Privalome jais rūpintis ir saugoti bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu atveju aukštesniosios būtybės būtinai atkreips į mus dėmesį ir imsis mus ginti. Organai yra pakeičiami Mūsų kūnas yra užprogramuotas tam tikram elgesiui: vienam organui atsisakius dirbti, organizmas jo funkcijas paskirsto kitiems. Įsivaizduokite, jog kėdei nulaužus vieną koją, jis perorientuotų sunkio centrą ir paskirstytų jį likusioms trims kojoms. Šis kūnas pasiruošęs dirbti iki galo nepaisant to, ar jo valdytojas gyvena sveiką gyvenimo būdą. Anglijos mokslininkai paskaičiavo, jog žmogus vidutiniškai per gyvenimą nueina 100000 kilometrų. Faktiškai, net pats didžiausias nenaudėlis gali naudotis savo kūnu, kol pastarasis „nesulūš“. Kuriam tikslui? Net tiek kvailysčių prikrėtę, mes vis tiek gauname šansą pakeisti savo programą ir pasinaudojant tuo pačiu įrenginiu, pasiekti tikslą – išsivadavimą. Abipusis biorobotų papildymas Vienas biorobotas siekdamas papildyti kitą biorobotą sukuria stabilią ir harmoningą struktūrą. Tai padeda mums suprasti, kad kažkas čia ne taip... Juk mes turėtume būti laimingi patys savaime, bet taip nėra. Dėl šios priežasties programa mus priverčia tikėti, jog mes nesame išbaigti, kad mes – tik puselės ir mūsų užduotis susirasti trūkstamą puselę. Išsilaisvinimas nuo programos – reiškia suprasti, jog antroji mūsų puselė yra ne biorobotas su priešingais įrengimais, bet mūsų pačių siela. Būtent ją mums ir reikia surasti ir būtent su ja mes būsime ištikrųjų laimingi. Istorija Gyveno kartą trys seserys. Viena jų buvo didelė tinginė, antroji – baisiai pikta, o trečioji sesutė buvo ir protinga, ir graži, ir auksarankė. Vieną rytą, prie jų namų sustojo vežimas. Seserys išėjo pažiūrėti, kas pas jas atvažiavo. Vežime sėdėjo nepažįstama senutė. - Kas tu? – paklausė seserys. - Aš – lemtis. Atėjo laikas jums tekėti. Susisodino lemtis seseris ir išvežė jų apvesdinti. Ir štai jos atvyko į pirmą kaimą. Žiūri laukuose dirba jaunuolis, bet koks darbas jo rankose tiesiog ištirpsta. Jei kaime kam reikia ką pataisyti ar pastatyti – visi kreipiasi į jį. - Šis – tavo – pasakė lemtis pirmajai seseriai. Išsodino jos pirmąją seserį ir nuvažiavo toliau. Štai vežimas privažiavo kitą kaimą. Ten gyveno toks vaikinas, kuris niekad niekam neatsisakydavo padėti. Atsidžiaugti juo kaimo gyventojai negali, koks jis šaunuolis. - Šis vaikinas – tavo, - pasakė lemtis antrajai seseriai. Pasakius tai išsodino antrąją seserį ir nuvažiavo toliau. Privažiavo trečią kaimą. Prie paties paskutinio namo, purvyne, gulėjo girtuoklis. Lemtis sustabdė vežimą ir tarė: - Šitas – tavo. - Kodėl būtent jis?! – maldaujančiai tarė trečioji sesuo. – aš juk ir gera, ir daili, ir darbšti, o tu man duodi tokį jaunikį! Kokius vyrus suradai seserims, negi man nėra nieko kito? - Kitų yra, - atsakė lemtis, ir atsidusus papildė, - bet šis be tavęs pražus! Vis dėl to mes – nepaprasti biorobotai Mūsų biorobotiniame pasaulyje viskas kaip ir būtų paprasta ir aišku, jei ne keistas biorobotų elgesys – jie aistringai nori gyventi. Kompiuteris nesitraukia nuo rankos, kuri siekia jo įjungimo – išjungimo mygtuko. Įrengimas nesipriešina, kada išjungiamas jo maitinimas. Instrumentai paklaikę neišsilaksto nuo mūsų, kuomet mes juos norime išmesti. Kažkas mumyse gyvena, kam reikalingas šis biorobotas. Ir štai mes pradedame suprasti, jog tai yra mūsų asmeninė siela – kūno savininkė. Biorobotas negali mylėti, nes meilė turi augti, o materialus bioroboto kūnas turi pasenti ir numirti. Meilė nėra charakteringa materijai, meilė – sielos prerogatyva. Ir meilę bei laimę mes galime patirti tik savo kūno gilumoje atradę sielą. Bioroboto požymiai Biorobotą galima pažinti iš jo standartinio ir nekintančio elgesio, kurį jis praktikuoja vis toje pačioje situacijoje. Įdėmiai pažiūrėkite į savo aplinką. Tik negąsdinkite kitų ir neišsigąskite patys. Robotas kas nenutiktų turi visuomet elgtis vienodai. Kiekvieną stimulą palydi atitinkama reakcija. Tam tikru aspektu ši sąmonės funkcija yra naudinga, juk tai yra kultūros ir etiketo pagrindas. Diena iš dienos reaguodami į tam tikras situacijas pateikiame reikalingą reakciją. Reikia nusišypsoti – nusišypsome, reikia nutylėti – tylime. Tai, nepaisant negatyvių mūsų charakterio bruožų, padeda mums išsaugoti santykius. Bet žmogus juk ne robotas, į savo elgesį jis įdeda širdį, jausmus ir individualumą. Laisvo pasirinkimo kultūra virto mechaninių reakcijų kultūra. Iš pradžių gyventi tokių „kultūringų“ žmonių visuomenėje yra malonu, bet ilgainiui tai nusibosta ir galų gale net galima išeiti iš proto. Apskritai, žodis „nuobodulys“ atsirado Fordo gamykloje, kurioje darbas vyko konvejeriu... Kiekvieną dieną į tą patį stimulą mes reaguojame vienodai. O kur gi čia gyvenimas? Privalome sugriauti kasdieninio gyvenimo konvejerį. Teisingai atsikėlėme, teisingai nusiprausėme, teisingu maršrutu nuvykome į darbą, teisingai su visais pasisveikinome, teisingai papietavome, teisingu laiku baigėme darbą, teisingai pavakarieniavome, teisingai pažiūrėjome teisingą televizijos programą ir teisingai užmigome. Programa veikia normaliai. Teisingai nereiškia „ taip kaip reikia“, juk laisvame pasirinkime glūdi intelekto panaudojimas ir galimybė nusistatyti aukštesnius tikslus. Žodis „teisingai“ (rus. правильно), reiškia nesavanaudiškumo pusėn. Valdyti (rus. правь) – tai dieviškumas. Neteisingai (rus. неправильно) – reiškia egoistiškai, savanaudiškai ir materialistiškai. Sąmonės atjungimas susiklosčius neeilinei situacijai Pažiūrėkime į mus, kai kas nors klostosi ne taip. Pavyzdžiui, netikėtai visame rajone dingo elektra. Žmogus tokiu atveju paprasčiausiai sėdi ir nežino, ką daryti. Kiekviename bute galima išgirsti pasipiktinusiai dejuojančius. Visi skambina į elektrinę, plūsta elektrikus. Niekam nė į galvą neateina, jog lentynoje yra knygų, šalia namų – nuostabiai pasivaikščiojimui tinkamas parkas, o su kaimynais jau daugiau kaip 12 metų nebendrauta, ką ten bendrauta, nė vardų jų neįmanoma prisiminti... Jei atidėjo jūsų autobuso išvykimo laiką arba autobusas paprasčiausiai vėluoja, kokias emocijas jaučiame? – pyktį. Pyktis yra smegenų perkaitimas. Juk jose nėra patalpintos informacijos, kuri pasufleruotų, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tada žmogus vaikšto iš vietos į vietą, skundžiasi administracijai, ir pradeda demonstratyviai elgtis. Jei mus trikdo paprasti išorinės aplinkos pokyčiai, tai mes esame ne paprasti, o sprogstamieji robotai su susinaikinimo sistema. Ir laikas nuo laiko taip atsitinka – perkaitęs robotas gyvenimą baigia savižudybe. Atsiminkite: biorobotas tampa irzlus, kuomet viskas klostosi ne taip, kaip turėtų. Istorija Vienas budistų meistras savo mokiniams perskaitė tekstą, kuris juos labai sujaudino. Jie iškart jo paklausė: - Kas tai parašė? - Jei aš pasakysiu, jog šie žodžiai yra Budos, tai jūs kasdiena juos garbinsite, kiekvieną rytą kartosite, šalia merksite gėles ir lenksitės. Jei aš pasakysiu, jog šiuos žodžius parašė patriarchas, jūs jausite didžiulę pagarbą, bet jau nesilenksite taip, kaip tai darytumėte prieš Budos tekstą. O jei aš pasakysiu, jog šio teksto autorius buvo vienuolis, jūs, tikriausiai, pasimesite. O jei pasakysiu, jog žodžius parašė mūsų virėjas, jūs paprasčiausiai nusijuoksite – pasakė mokytojas. Dvi biorobotų rūšys Biorobotas vyras ir biorobotas moteris yra vienas nuo kito priklausomi iki to momento, kuomet jie išsilaisvina nuo programos. Kuomet šalia vyro nėra moters, jis pradeda daryti kvailystes. O kai šalia moters nėra vyro, ji pradeda daryti įvairias šunybes. Ir kol programa funkcionuoja, jiems geriau likti drauge. Tai yra savaiminė savikontrolės programa. Šeima yra vienintelis sulaikantis faktas, kuris neleidžia biorobotams išeiti iš proto. Todėl biorobotas turi visuomet ginti šeimą. Ir tai yra teisinga, kita vertus, jei programa mūsų jau nebekontroliuoja, šeimyniniai santykiai praranda savo reikšmę. Tokiu atveju prioritetu tampa pastangos nuo programos išlaisvinti kitus biorobotus. Tai vadinama gyvenimo misija – ji yra bendra visiems – išsilaisvinti pačiam ir išlaisvinti kitus. Bet netgi ši misija šeimyninių santykių nepanaikina, jie paprasčiausiai tampa pagalbiniai kelyje į laimę ir amžiną gyvenimą. Netgi pilnai išlaisvinę „gyvieji“ dėl kitų ieškančiųjų turi rodyti sėkmingo šeimos žmogaus pavyzdį. Žinoma yra ir išimtinis vienuolio kelias, bet mes su jumis juk ne išimtys (?)... Užprogramavimo nauda Šiuolaikinei sistemai visa tai yra labai naudinga, nes į bendrą biorobotų programą galima instaliuoti papildomas elgesio programas, kurios sukuria būtinumo efektą. Kiekvienas turi turėti gero roboto komplektaciją: butas, mašina, televizorius, aukštasis išsilavinimas, mėnuo atostogų, minkšta sofa, 8 valandų trukmės darbas, madinga apranga, šuniukas arba katytė, rankinis laikrodis ir dar daug visko. Žmogus, kuris yra pripratęs elgtis taip, kaip elgiasi visi, pirks viską, ką jam įvardys, kaip madingą. Madinga yra tai, kas turtingiems biorobotams atneša pelną ir dėl to tai turi patikti viduriniosios klasės biorobotams. Nemadinga yra tai, ko niekas jau nebeperka, kas jau yra nebepelninga ir dėl to paprasčiausiai nebepatinka biorobotui. Jei yra mąstančių kitaip – jis nėra biorobotas ir su juo reikia kovoti. Paprasčiausiai pabandykite apsirengti kitaip negu visi ir aplink esantys biorobotai iškarto pradės rodyti agresiją: „pažiūrėkite į jį – apsirengė kaip daržo baidyklė“. Laisvė yra nenaudinga. Laisvas žmogus nori – perka, nori – ne. Kam reikalingas toks nevaldomas mechanizmas? Niekam, ir iš to išplaukia, jog su laisve reikia visais įmanomais būdais kovoti. Ir televizija yra pati geriausia metodika. Anksčiau žmonės bendraudavo su kitu jį dominančiu asmeniu, o dabar visa šalis bendrauja su tais, kurie yra pakankamai robotizuoti. Vidutinis japonas prie televizoriaus per dieną praleidžia 9 val. – lenkdami visas kitas nacijas, įdomu tai, kad savižudybių skaičius šioje valstybėje taip pat auga ir jau pretenduoja į pirmąsias pasaulyje. Rusai beje prie televizoriaus praleidžia 6 val. “Mano tėvas taip darė ir aš taip pat darysiu“, - sako klasikinis biorobotas, o tai galima išversti taip: „mano tėvas buvo biorobotu ir aš juo būsiu“... Ką gi daryti? Kaip mums paprastiems robotams ištrūkti iš mechanizacijos įtakos? Istorija Vienas senukas kasdiena iš šulinio nešė vandenį ir laistė savo daržą. Jo kaimynas jį stebėdamas kartą neištvėręs pasakė: „ Nusipirk siurblį – tai tavo darbą palengvins ir sutaupys sveikatą“. „Ne“, - atsakė senukas, - „jei aš nupirksiu metalinį siurblį, aš nebegalėsiu į savo darbą įdėti tiek širdies; tokiu būdu palengvinęs savo darbą ir išsaugojęs sveikatą, aš prarasiu savo širdies minkštumą“. Paskaita Pasistenkite eilinėje situacijoje pasielgti kitaip nei visada. Tai per kurį laiką turėtų „nulaužti“ programą. Iš pradžių ji „pakibs“, o paskui atsivers naujas lygis – intelekto lygmuo. Intelektas – tai spręsti, kaip aš reaguosiu į situaciją. Man užmynė ant kojos – įsižeisiu, o užsinorėsiu – padėkosiu už nemokamą masažą. Pavogė pinigus – užsinorėsiu – susinervinsiu, arba užsinorėsiu – apsidžiaugsiu, jog neišleidau jų niekams. Likimas paguldė į lovą – užsinorėsiu – pulsiu į depresiją, arba užsinorėsiu - perskaitysiu visas knygas, apie kurias jau senai svajojau, bet taip ir neradau laiko joms perskaityti. Tai yra naujo požiūrio į gyvenimą lygis. Toks žmogus ne per daugiausiai džiaugiasi, kai jį aplanko sėkmė, bet atitinkamai, jis per daugiausiai ir nenuliūsta, kuomet jį užgriūva kančios. Toks elgesys žmogų atves į tokį neįprastą lygį – sąmoningo pasirinkimo lygį. Tarp stimulo ir reakcijos būtina pastatyti specialų bloką – savo laisvę rinktis... Žemėje yra du skoniai: siaubingas (egoizmo skonis) ir dangiškas (aukojimo ir nesavanaudiškumo skonis). Taip pat ir ugnis, kuri turi du paslėptus aspektus: ghi (lydytas sviestas) – dėl šios priežasties ant ugnies pagamintas maistas yra skanus net ir be sviesto – ir soma (rojaus skonis). Šie du aspektai net pačiam paprasčiausiam maistui suteikia paties aukščiausio skonio lygį – paprasčiausia ant laužo išvirta bulvienė bus skanesnė už tortą. Tik čia jau mūsų reikalas su kokiu skoniu pragyventi šį gyvenimą. Vienu žodžiu, jei jus įskaudino, būkite dėkingi, padovanokite tam žmogui dovanėlę ir pavaišinkite tortu. Biorobotas yra dėkingas už gėrį ir jį siutina blogis jo atžvilgiu, o „gyvasis“ yra dėkingas ir už gera, ir už bloga. Tai rodo, jog jis tapo laisvu. Visi žinome patarlę – „kas be nutiktų – viskas tik į gerą“ – tai ir yra programos „nulaužimo“ formulė. Kodėl „gyvasis“ turi būti dėkingas už blogį? Dėl to, kad jis supranta, jog tas blogis yra aukščiausiojo jam siųsta pamoka, kurios dėka jis gali tapti laimingu ir laisvu. Ši pamoka išmokta būna tada, kai išmokstame ją tinkamai įvertinti, išgyventi ir pajusti už tai dėkingumą... Septynis kartus pamatuok – kartą pjauk Kitas sąmonės „nulaužimo“ metodas mūsų kultūroje yra jau senai žinomas. Kai tik mes pamanome, jog kažko mums reikia, reikia sugalvoti 7 įrodymus, jog iš to – vienos bėdos... Ir kai kažkas mums atrodo blogai, reikia rasti 7 įrodymus, jog tai – mums į naudą. Tai sukuria galimybes rinktis. Nes priešingu atveju, prikrovę tik vieną svarstyklių pusę, objektyvaus sprendimo priimti negalime, o štai kitą svarstyklių pusę pripildę pakankamai svariais argumentais, mes įgyjame pasirinkimo galimybę. Kai kam tai gali labai nepatikti dėl pripratimo nesusimąstyti, jog pasirinkimas ir yra pagrindinė žmogaus sąmonės funkcija. Toks biorobotas turi gamyklinę reakcijos į situaciją schemą: tokios jau aplinkybės, gyvenimas privertė, nebuvo kito pasirinkimo, aš padariau viską, ką galėjau ir pan. Į ką visa tai panašu? Žinoma į didžiųjų pranašų mokymus. Argi ne tai mums norėjo pasakyti Jėzus: jei tau davė per vieną skruostą – atsuk kitą“? Mąstant apie šį pamokymą eilinio bioroboto smegenys paprasčiausiai perdega, juk šis mokymas skirtas „gyviesiems“. Vediniuose traktatuose pateikiamos analogiškos rekomendacijos: Bhagavad – gita. 5 skyrius. 20 tekstas na prahrsyet priyam prapya Vertimas: Kas nedžiūgauja, kai atsitinka kas nemalonu, ir nesielvartauja patyręs nemalonumus, kieno intelektas nukreiptas į savąjį „aš“, kas neklysta ir yra pažinęs Dievo mokslą – tas jau pasiekė transcendenciją. A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada komentaras: Čia aprašomi save pažinusio žmogaus požymiai. Pirmasis požymis: jie neapgautas iliuzijos ir netapatina kūno su savuoju tikruoju „aš“. Jis gerai žino, kad yra ne kūnas, o fragmentinė Aukščiausiojo Dievo Asmens dalelė. Todėl jis nei džiaugiasi pasiekęs tai, kas susiję su kūnu, nei liūdi tai praradęs. Toks proto tvirtumas vadinamas sthira – buddhi – intelektu, nukreiptu į savąjį „aš“. Todėl žmogus nepainioja savo grubaus kūno su siela, nelaiko jo amžinu ir pripažįsta egzistuojant sielą. Toks žinojimas pakylėja jį iki lygmens, kur visiškai atsiveria mokslas apie Absoliučią Tiesą – Brahmaną, Paramatmą ir Bhagavaną. Todėl žmogus, gerai žinantis savo konstitucinę padėtį, neapgaudinėja savęs ir nebando visais atžvilgiais prilygti Aukščiausiajam. Tai ir yra Brahmano arba savęs pažinimas. Bhagavad – gita. 2 skyrius. 56 tekstas duhkhesv anudvigna-manah Vertimas: Kieno proto nesudrumsčia net trejopos kančios, kas nedžiūgauja laimėje, kas atsikratė prisirišimo, baimės ir pykčio, tas vadinamas tvirto proto išminčiumi. A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada komentaras: Munis yra tas, kuris sugeba sužadinti savo protą įvairiais spekuliatyviais samprotavimais, bet neprieina prie tikrų išvadų. Sakoma, kad kiekvienas munis turi savitą požiūrį, ir jei vieno munio pozicija nesiskiria nuo kitų, jis nėra munis tikrąja to žodžio prasme... Tokio žmogaus nesudrumsčia trejopų kančių antplūdžiai, nes visas savo negandas jis suvokia kaip Viešpaties malonę ir mano, kad dėl savo ankstesnių piktybių jis vertas dar didesnių vargų. Jis mato, kad per Viešpaties malonę jo vargai minimaliai sumažėjo. Analogiškai, ir savo laimės priežastis jis kildina iš Viešpaties malonės, nes jaučiasi tos laimės nevertas. Jis suvokia, kad tiktai Viešpaties malonės dėka jam sudarytos palankios sąlygos geriau tarnauti Viešpačiui. Tarnaudamas Viešpačiui, jis visada drąsus ir aktyvus, neveikiamas prisirišimo bei pasibjaurėjimo. Prisirišimas – tai daiktų naudojimas jusliškai pasitenkinti, o neprisirišimas – reiškia nebūti jusliškai prisirišusiam. Todėl, jis nepyksta, jeigu jo pastangos neatneša sėkmės. Bhagavad – gita. 14 skyrius. 22 -25 tekstai sri-bhagavan uvaca udasina-vad asino sama-duhkha-sukhah sva-sthah manapamanayos tulyas Vertimas: Aukščiausias Dievo asmuo tarė: O Pandu sūnau, kas nejaučia neapykantos prašviesėjimui, prisirišimui ar iliuzijai, kai jie pasireiškia, ir kas nesiilgi jų, kai jie išnyksta, kas nepalūžta ir nesutrinka veikiamas materialių kokybių, kas išlieka neutralus ir transcendentiškas, žinodamas, kad iš tiesų veikia tik gunos, kas susitelkęs savajame „aš“ ir vienodai vertina tiek laimę, tiek kančią, kas vienodai žvelgia į žemės grumstą, akmenį ir auksą, vienodai vertina tai, kas pageidautina ir kas nepageidautina, kas yra tvirtas, vienodai pakelia pagyrimus bei patyčias, šlovę ir nešlovę, kas vienodai elgiasi su draugu ir priešu, kas yra atsižadėjęs materialios veiklos – tas laikomas iškilusiu aukščiau materialios gamtos gunų. A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada komentaras: Arjuna pateikė tris klausimus, ir Viešpats iš eilės juos atsako. Šiuose posmuose Krsna visų pirma nurodo, kad transcendentinį lygmenį pasiekęs žmogus niekam nepavydi ir nieko netrokšta. Materialiame pasaulyje materialų kūną įgijusią gyvą esybę valdo viena iš trijų materialios gamtos gunų. Kai gyva esybė atsiskiria nuo kūno, ji ištrūksta iš materialios gamtos gunų gniaužtų. Tačiau kol ji dar čia, materialiame kūne, ji turi būti neutrali. Gyva esybė turi atsidėti pasiaukojimo tarnybai Viešpačiui, kad tuojau pat liautųsi tapatinusi save su materialiu kūnu. Kol ji save suvokia kaip materialų kūną, ji siekia tik juslinio pasitenkinimo, o kai tik nukreipia sąmonę į Krsną, juslių tenkinimas savaime nutrūksta. Materialus kūnas nereikalingas, ir nėra jokio reikalo paklusti jo diktatui. Materialios gunos kūne veiks kaip veikusios, tačiau savasis „aš“, kaip dvasinė siela, liks nuošaly. Kaip gyva esybė atsiriboja nuo gunų veiklos? Ji nenori iš kūno semtis džiaugsmo ir nenori kūno atsikratyti. Todėl pasiekęs tokią transcendenciję būseną, bhakta savaime išsivaduoja. Jam nereikia stengtis išsivaduoti iš materialios gamtos gunų įtakos. Paskaitos tęsinys: Istorija Vieną kartą, viename kaime išmirė visi viščiukai. Tikintieji pasiuntė vieną tikintįjį paklausti Dievo dėl kokios priežasties taip atsitiko. Po maldos pastarasis sako: „Jūs nepatikėsite, bet tai yra Dievo malonė“. Žmonės nustebo, bet nutylėjo. Kitą dieną kaime išmirė visi šunys. Kaimo gyventojai ir vėl pasiuntė tikintįjį paklausti Dievo, kodėl taip atsitiko ir pastarasis atsakė: „ Jūs ir vėl nepatikėsite, bet tai ir vėl Dievo malonė“. Žmonės pradėjo niurzgėti, bet nieko neatsakė. Trečią dieną kaimą nusiaubė didžiulė liūtis ir visi kaimo žmonių daiktai permirko, tame tarpe ir degtukai, taigi jie nebegalėjo net ugnies užsidegti. Eilinį kartą pasiuntę tikintįjį melstis, jie paskutinį kartą išgirdo: „Jūs tikrai nepatikėsite, bet tai ir vėl Dievo malonė“. Žmonės pradėjo keikti Dievą ir praradę bet kokį tikėjimą išsivaikščiojo po namus, bet tą naktį jie matė, kaip pro jų kaimelį pražygiavo kitos šalies užkariautojų armija. Ir jie išgirdo, kad kareiviai kalba, jog jie jau kaime neloja šunys, nelaksto viščiukai ir niekur nedega ugnis, tai šio kaimo gyventojai, matyt, išsilakstė ir nėra tikslo čia užsukti. Gyvenimas – kaip lašelis ant lotoso: gali nuriedėti betkurią sekundę Išsilaisvinimas patiriamas tada, kai teisingai suvokiamas bioroboto laikinumas. Tai reiškia, jog mes pradedame vertinti bendravimą. Stengdamiesi kiekvieną dieną pragyventi, kaip paskutinę, mes lengvai kirsime mirties ribas. Dėl šios priežasties bendraudami tiesiogiai, telefonu ar laišku ir pan., stenkitės bendrauti taip, lyg tai būtų paskutinis kartas, nes juk jis ir gali būti paskutinis. Neturintis darbo biorobotas atsijungia, dėl šios priežasties budrumas – žmonijos pagrindas. Budrumas – antivirusas, kuris negali atsijungti nė akimirkai. Santykiuose svarbu viskas, ypatingai smulkmenos. Gyvieji vienodai vertina ir svarbius dalykus ir smulkmenas, o biorobotas yra orientuotas tik į svarbiausia. Atsiminkite: santykiuose visuomet reikia būti budriam, juk net viena menkiausia padaryta kvailystė gali sugadinti 1000 metų kauptą išmintį. Ištikimybė ir asketiškumas Maisto, sekso, miego ir gynybos poreikiai yra patys stipriausi instinktai. Mažai kas supranta šio gudraus termino esmę. Bet „gyvieji“ jau senai žino, jog žodis instinktas ir reiškia programą, kurią mums instaliavo. Kiekviena iš šių programų daro milžinišką įtaką mūsų gyvenimui ir poelgiams. Atitinkamai metodas, kuris išvaduoja mus nuo jų poveikio ir yra jų valdymas. Atsilaikymas prieš seksualinius santykius – pats sudėtingiausias elgsenos programos nulaužimo metodas. Papuolę į situaciją kuomet geismas atakuodavo, krikščionių vienuoliai degino savo pirštus virš žvakių. Geriau jau prarasti dalį jau beveik mirusio savo kūno, negu amžinos sielos laisvę... Meilė vystosi pasitikėjime, o degraduoja baimėje. Jei santykiai sukuriami seksualinių santykių pagrindu, reiškia, jog pasitikėjimo nebus, nes sekse būtinas įvairumas t.y. pabodus atsiranda poreikis ieškoti ko nors kito. Seksui būtinos naujovės, jaunystė, eksperimentavimas ir netgi prievarta. Žmogus, kuris sukūrė šeimą seksualiniu pagrindu nėra šeimos žmogus, jis – seksualinis maniakas. Bet kuomet meilės pagrindas yra bendras abiejų šeimos narių dvasinis tobulėjimas, reiškia, kad viltis, jog santykiai bus tikri ir kupini ištikimybės, yra. Visa tai galima pritaikyti aiškinant kitus instinktus. Dėl šios priežasties visi instinktai turi būti kasdien kontroliuojami. Ne veltui Bahagavat – Gitoje vienas iš pagrindinių mokymų yra susijęs būtent su šiuo gyvenimiškos veiklos aspektu: Bhagavad – gita. 6 skyrius. 16 tekstas naty-asnatas 'tu yogo 'sti Vertimas: Kas valgo per daug ar per mažai, kas miega per ilgai ar per trumpai, tas negali būti yogas, o Arjuna. A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada komentaras: Posmas nurodo yogams reguliuoti mitybą bei miegą. Valgyti per daug – reiškia valgyti daugiau, negu reikia gyvybei palaikyti. Nėra jokio būtinumo, kad žmogus maistui vartotoų gyvulius, kadangi pakanka grūdų, daržovių ir pieno. Pasak Bhagava – Gitos, šis paprastas maistas priklauso dorybės gunai. Gyvulinį maistą vartoja tie, kuriuos valdo neišmanymo guna. Yogos negali praktikuoti ir tas, kuris dirbtinai susilaiko nuo valgio, išgalvoja savo badavimo sistemą. Krsną įsisąmoninęs žmogus pasninkauja pagal šventraščių rekomendacijas. Jis nebadauja ir nevalgo daugiau nei reikia, todėl gali praktikuoti yogą. Tačiau tas, kas valgo daugiau negu būtina, miegodamas daug sapnuos – taigi miegos ilgiau negu reikalinga. Miegoti reikia ne daugiau šešių valandų per parą. Tas, kuris miegui skiria daugiau kaip šešias valandas per parą, be abejonių, yra veikiamas neišmanymo gunos. Žmogus, kurį valdo neišmanymo guna, tingus ir linkęs ilgai miegoti. Jis negali praktikuoti yogos. Pragariškas mėgavimasis Robotas santykiuose linkęs imti. Ką nors gaudamas žmogus patiria pragarišką mėgavimąsi (džada - rasą). Todėl „nulaužimas“ glūdi sugebėjime atiduoti. Tai sukuria palankias aplinkybes patirti dangišką mėgavimąsi (soma – rasą), kuris pragariškąjį savo stiprumu ir gilumu viršija tūkstančius kartų. Ir svarbiausia, niekas neturi suprasti, jog jūs jau – neberobotas... Sąmonės „nulaužimo“ pasekmės Kai biorobotas pradeda veikti kitaip nei numato standartinės biorobotų visuomenės schemos, sulaukia pastarosios reakcijų, kurios praeina tris etapus: Iš pradžių tai sukelia juoką, nes būtent juokas yra priimtina organizmo reakcija į neįprastą programos pabaigą. Juokas turi nukreipti bioroboto dėmesį nuo jo programos sutrikimų. Netgi toks trumpalaikis darbas už programos ribų duoda teigiamų rezultatų pvz. pasveikimas, atsipalaidavimas, pozityvios energijos sukaupimas. Apie Chodža Nasreddin istorijas buvo pasakojamos legendos, buvo sakoma, jog įsigilinus į keletos iš jų esmę, galima įgyti nušvitimą... Paskui, siekdami apsaugoti į save panašius biorobotus nuo baisaus laisvo elgesio viruso, „infekuotus“ egzempliorius biorobotų sociumas stengiasi sunaikinti. Toli gražu ne visuose pasaulio kraštuose galima susirinkti pakalbėti tokiomis temomis. Ankščiau tai buvo vadinama labai įdomiu žodžiu „sabotažas“. Juk dar visai neseniai atšauktas straipsnis, kuris į kalėjimą sodino vien dėl to, kad žmogus – vegetaras. Ir nėra jokių garantijų, jog biorobotai ir vėl prisimins bei tęs savo kovą prieš „gyvuosius“. Bet supratę, jog kova jie tik pritraukia dėmesį, protingieji biorobotai, stebėdami įtartinų gyvųjų neeilinį efektyvumą, pradeda juos gerbti... Statistika teigia, jog religija populiariausia būna persekiojimo laikais. Biorobotai taipogi yra protingi ir jie supranta, jog geriausias kovos būdas – ignoravimas... Korektiškas sąmonės „nulaužimas“ Biorobotą, kurio sąmonė buvo nulaužta nekorektiškai, biorobotai vadina fanatiku. „Nulaužimas“ kaip ir įvyko, bet pasiektas šiek tiek nelauktas rezultatas. Energijos išmetimas įvyko ne į reikiamą pusę. Tada biorobotai įvykusį nekorektišką sąmonės „nulaužimo“ atvejį panaudoja kaip įrodymą, jog sąmonės „nulaužimas“ nieko gero neduoda. Korektiškas sąmonės „nulaužimas“ (KSN) mus paverčia reikliais sau ir kantriais kitų atžvilgiu. Atitinkamai nekorektiškas sąmonės „nulaužimas“ (NSN) mus verčia būti kantriais sau ir reikliais kitų atžvilgiu. Tas, kurio sąmonė yra „nulaužta“ korektiškai, gerbia kitokiu tobulėjimo keliu einančiuosius. O NSN byloja apie išrinktuosius ir pasirinkimo vienareikšmiškumą. Atitinkamai KSN sąlygoja kitų dvasinio tobulėjimo krypčių lyderių garbinimą. NSN būdu „nulaužtieji“ kritikuoja net giminingų sąmonės kėlimo krypčių lyderius ir sekėjus. Vienu žodžiu KSN sukuria harmoningą, sugebančią tobulėti visomis kryptimis asmenybę, o NSN priveda prie kategoriškumo ir nelankstumo. Galimas elgesys kontakto metu Susitikus dviem biorobotams, scenarijus gali būti toks: - Jei jų programos labai skiriasi, tai jie net nesustodami prasilenks. - Jei jų programos iš dalies sutampa, tai jie vienas kitam mandagiai linktels ir pagalvos „ Pala...kas jis toks?“ Iš tikro tai pas juos paprasčiausiai vienoda operacinė sistema ir jos parsisiuntimo garsas yra vienodas. - Vienas iš jų pasistengs kitam ką nors parduoti. - Vienas iš jų pasistengs kitą apgauti. - Vienas iš jų pasiūlys kitam išgerti ir sutarę abu išeis ieškoti trečiojo. Alkoholis kuriam laikui išderina biorobotų sąmonę ir pakeičia jų būseną, todėl yra tokia technika, kuri reikalauja vartoti alkoholį ne mažesnėmis nei trijų biorobotų grupėms, tokiu atveju išsaugomas programų darbingumas. - Abu apsvarstys šeimos ir trumpalaikių santykių kūrimo galimybes. - Apžiūrėję vienas kitą, kiekvienas iš jų nuspręs, jog yra „kietesnis“ modelis. - Pamatę vienas kito ypatybes, kiekvienas užsimano upgrade‘o t.y. kyla pavydas - Jei upgrade‘ui nėra pinigų – kyla pyktis. - Vieni biorobotai privalo bijoti kitų, nes egzistuoja galimybė, jog jį gali išardyti dalimis. Dviejų „gyvųjų“ susitikimas - Jie ilgai negalės patikėti, kad tiek vienas, tiek kitas – „nulaužė“ programą, uždavinės vienas kitam žvalgybinius klausimus ir įsitikinę, jog abu yra „gyvieji“, apsikabins, džiugiai ir garsiai juoksis. - Jei tuo momentu jie neturės galimybės pasikalbėti, jie labai apsidžiaugs, kad dar yra ir kitų „gyvųjų“ ir apie savo susitikimą papasakos visiems kitiems pažįstamiems „gyviesiems“. - Jei pas abu panaudotos sąmonės „nulaužimo“ metodikos skiriasi, tai abu „gyvieji“ ginčysis iki muštynių ir galų gale vienas kitą prakeiks degti pragare už tokias erezijas. - Kiekvienas „gyvasis“, tikėdamasis pertikinti kitokiu metodu „nulaužtos“ sąmonės „gyvąjį“, pakvies jį į savo dirbtuvę – bažnyčią. Visi gyvieji privalo suprasti, kad susitikimo metu reikia vieniems kitus laiminti, kad šio palaiminimo dėka liktume gyvi ir toliau eitume visiško išsilaisvinimo keliu, o ne išvydus nedidelius skirtumus, svaidytis prakeiksmais. Juk toks ir turi būti tikrųjų gyvųjų elgesys... Bioroboto ir „gyvojo“ susitikimas - Gyvasis iškart pasistengs perprogramuoti biorobotą, o biorobotas pasistengs atkurti gamyklinius gyvojo nustatymus. - Jei abu liko gyvi, tai jie su dideliu smalsumu klausosi vienas kito „kaip ten pas juos viskas užleista...“ - Kiekvienas iš jų, išvydęs buitį, kurioje abu gyvena, pradžioje jaučia šleikštulį, o paskui užuojautą. - Jų susitikimai visuomet labai politiniai. „Gyvasis“ sugeba „nulaužti“ bioroboto programą tik tuomet, jei pastarasis jam jaučia pagarbą. Tokiu atveju jie gali pasikalbėti, o gyvasis dar gali duoti paskaityti atitinkamas instrukcijas – šastras. Bet jei nėra pagarbos, tai visos pastangos nueina veltui, klausančiajam per vieną ausį įeina, o per kitą išeina... Atsiminkite „gyvieji“: pagarba panaikina bioroboto apsaugą. Neatidavinėkite žinių veltui, nes tai, kas pigu, gerai sukonstruoto bioroboto neveikia. Jo programa veikia tokiu principu, jog ką nors vertinga reikia išnaudoti iki galo ir išsaugoti tai kitiems biorobotams. Žinant šią paslaptį, galima pasinaudoti susidariusia programoje spraga ir įdėti į ją idėją apie išsilaisvinimą iš mechaninio elgesio vergystės. Neveikiančios sąmonės „nulaužimo“ metodikos Kartas nuo karto biorobotai jaučia, jog su jų sąmone – kažkas ne taip, arba kad „ten kažkas yra“... Bet neturėdami atitinkamos srities žinių, jie patys išgalvoja „nulaužimo“ metodikas, kurios yra neįmanomos jau vien dėl to, kad bioroboto programoje negali būti žinių apie bioroboto sugadinimą. Dėl šios priežasties panašūs bandymai sukelia tik nusivylimus, tuštumą ir galų gale sugrįžimą prie užprogramuotos veiklos. Tokios melagingos programos „nulaužimo“ technikos vadinamos „mistinėmis praktikomis“ yra ganėtinai plačiai taikomos. Už tvarką atsakingi biorobotai jau suprato šių veiklų nenaudingumą, todėl nustojo su jomis kovoti, palikę pastarąsias perdėtai nervingiems biorobotams pažaisti. Tokius besižaidžiančius su neveikiančiomis programomis vadina „ezoterikais“. Slėpiningų organizmo rezervų paieška Šiomis dienomis labai populiaru ieškoti savyje ekstrasensorinių galimybių. Visi nori būti aiškiaregiais ir aiškiaklausiais. Pabandykime šią temą išanalizuoti plačiau. Savo organizme mes turime slėpiningų rezervų, bet jei jau juos nuo mūsų kažkas paslėpė, argi tai nereiškia, kad jų nereikia ieškoti. Dėl kokios priežasties jie paslėpti? Aišku, kad patys neprisidarytume sau bėdos. Įvairūs laidai nuo mūsų taip pat paslėpti po gipso bei izoliacinių medžiagų sluoksniu ir mes vis tiek norime, kad aplinkui mėtytųsi visokiausios įtampos pilnos vielos. Juk būtent dėl to, kad būtų išsaugoti, jie ir yra rezervai. Juk ankščiau numatyto termino naudoti rezervus yra pavojinga. Jei jau palietėme šią temą, tai visi šie rezervai yra reikalingi žmogaus išminties amžiui, kuomet senėjimo proceso įtakotos, sumažėja jo fizinės galimybės. Tuomet susikaupęs intelektas padaro žmogų naudingu visuomenei ir būtent tuomet kai kurios organizmo funkcijos persijungia į kitą rėžimą. Dažniausiai tai nutinka, kai žmogus laiku pakeičia išorinį aktyvumą į vidinį. Visas gyvenimas skirstomas į šiuos du periodus ir pradėti keistis būtina pačiam, nelaukiant kol tai padaryti privers materiali gamta. Jos rankos švelnios, bet labai jau stiprios... Viduryje gyvenimo išorinį aktyvumą pakeitęs vidiniu tobulėjimu, žmogus nusuka nuo senio kelio, kurio sąmonės funkcijos senstant atsijungia ir tampa seniūnu, kurio sąmonė virsta subtilesne ir iškilesne. Iš kitos pusės, pagrindinė tobulėjimo problema yra pasididžiavimas. Ir slėpiningų organizmo rezervų paieškos metu, labai lengva susirgti šia liga. Vienu žodžiu, tokios paieškos pasekmės – elektra nutrenkia arba slėpininga galia, arba pasididžiavimas. Atminties rezervų panaudojimas Atmintis sukurta ypatingu būdu: ji užspaudžia dalį mūsų gyvenimo įvykių. Tai sukuria aplinkybes užmiršti negatyvius jausmus, kurie mus persekiojo po tam tikrų neigiamų įvykių. Jei nebūtų šio „užspaudimo“, mes jau senai būtume išėję iš proto. Gali būti jog tai yra viena iš alkoholizmo, narkomanijos ir savižudybių priežasčių: žmogus paprasčiausiai negali pamiršti savo nuolatos kartojamų klaidų. Ši atminties funkcija yra labai panaši į apsauginį greitpuodžio vožtuvą. Jei jį užvirinsi, puodas tiesiog susprogs, o jei jį pašalinsi, pietai neišvirs. Lygiai taip ir žmogaus intelektas verda atminties garpuodyje. Sukūrus reikiamą spaudimą, tai, kas nereikalinga išpučiama lauk ir užmirštama. Įdomu, jog labai panašų efektą pirmosiomis minutėmis sukelia ir alkoholio pavartojimas: žmogus keletui minučių pamiršta, ką yra padaręs ir tai jį daro tokiu laimingu. Alkoholizmo ir kitų aukščiau įvardytų problemų priežastis – manymas, jog protingas žmogus yra tas, kuris viską atsimena. Bet tai yra ne visai taip, protingas žmogus yra tas, kuris užmiršta t.y. mokantis atleisti... Mes stengiamės viską daryti kaip patys to norime t.y. sureguliuoti apsauginį puodo vožtuvą, bet tuo pačiu mes iki galo nesuvokiame jo paskirties ir vaidmens mūsų sąmonėje. Galų gale, „nulaužę“ atmintį, mes užsipildome informacija apie neišspręstas problemas ir tai, geriausiu atveju, mums sukelia depresiją. Vunderkindai – suaugusieji žaloja savo vaikus Vaikystėje protas būna aktyvesnis. Protas – labai lankstus žmogaus sąmonės elementas, jis lengvai keičiasi atsižvelgiant į žmogaus norus. Galvoti galima apie ką tik nori ir tuo pačiu metu apie visiškai priešingus tam dalykus. Taip, nieko nenutuokdami, elgiasi vaikai. Visa tai yra įmanoma, nes proto pagrindas yra jausmai ir emocijos: noriu – nenoriu, patinka – nepatinka, kurios nuolatos tarpusavyje keičiasi. Bet mes šiuo periodu trokštame įjungti vaiko intelektą, ir tada: visas proto aktyvumas perkeliamas į intelektą, kuris nėra toks lankstus, nes jo pagrindas yra logika ir atmintis. Tai yra labai daug darbo reikalaujantis procesas. Pirmiausia reikia įsiminti informaciją, o paskui ją logiškai įvertinti. Net suaugusiam žmogui tai sukelia daug nepatogumų. Bet kai šitą svorį, ankščiau laiko, užmeta ant vaiko pečių, jis paprasčiausiai persitempia, kaip tai nutiktų jam stengiantis pakelti svorį, kuris lygus jo paties svoriui. Prie viso šito, prote likę neįgyvendinti norai, palaipsniui kaupiasi ir kartą paprasčiausiai ištrūksta į laisvę per tam tikrus sprogimus ar revoliucijas pvz. įvairias psichines ligas... Jei mes vaikui uždėsime kosmonauto šalmą, jis nuo to netaps kosmonautu. Bet kosmonauto šalmą nuimti lengva, o štai atvėrus intelekto funkcijas, normalaus jo sąmonės vystymosi sugrąžinti jau nebeįmanoma, tai rodo, jog elgiamės nemoksliškai. Mokslas – tai sugebėjimas procesą apsukti atgal, sugrąžinti tą patį vardiklį. Jeigu mes nesugebame to padaryti, reiškia, jog tai nemoksliškas ir labai pavojingas eksperimentas, kuris priskiriamas prie kitų slėpiningų organizmo rezervų paieškos formų. Čakrų atvėrimas Visų žmonių čakros atlieka apsauginių vartų nuo išorinio pasaulio vaidmenį. Kuomet situacija yra saugi, atsivėrę vartai iš išorinės aplinkos pasisavina energiją. Kuomet situacija pasidaro įtempta ir atsiranda energijos praradimo rizika, šie vartai užsidaro. Problema slypi tik tame, jog dėl neharmoningo gyvenimo, čakros pradeda nespėti paskui situacijas. Tam, kad šie vartai sudirbtų kaip reikiant, reikia sutepti vyrius, nėra reikalo duris atlapoti. Pasielgus taip žiemą, namuose tuojau pat neliktų šilumos. Kaip ir dabar, kai žmonių bendravimo atmosfera yra labai šalta, neverta visų mūsų kūno durų atverti šiaip sau. Iš kitos pusės atverti šiuos vartus visam laikui ir nepavyktų, nes pasitaikius pirmajai įtemptai situacijai, pastarieji užsitrenkia patys. Vartams užstrigus, į kūną pasipiltų nepageidaujamos energijos, tokios kaip pyktis, pavydas ir kt. Vienu žodžiu, čakrų atvėrimas visuomeniniu supratimu - tai visų namo durų išėmimas, jo pavertimas visuomeniniu tualetu. Sutepti vyrius yra labai paprasta: reikia mesti gerti, rūkyti ir pradėti sveikai maitintis. To – daugiau nei pakanka norint užmiršti apie čakras. Bet kokiu atveju, šios žinios rytuose yra priskiriamos specifinei medicinai. Auros diagnostika Jei žmogus kažką įžiūri, tai dar nereiškia, kad jis jau gali diagnozuoti. Mes visi matome, jog žmogus serga, bet diagnozuoti jo ligą, o tuo labiau skirti vaistus, gali tik gydytojas. Diagnostikos sudėtingumas priklauso nuo jos subtilumo. Todėl diagnozavimas pagal aurą yra galimas tik po to, kai potencialus diagnozuotojas tradicinę diagnostiką įsisavino profesionaliu lygmeniu. O svarbiausia, jog auros diagnostika negali prieštarauti tradicinėms diagnostikos rūšims, ji turi patvirtinti, o ne teigti... Vegetarizmas Nepaisant to, jog vegetarų mitybos įpročiai skiriasi, „nulaužimas“ neįvyksta. Milijonai vegetarų nepaisant nieko ir toliau lieka biorobotais. Tai yra vienas iš būdų, kaip būti sveiku biorobotu. Vegetarizmas yra sąmonės nulaužimo sąlyga, bet ne pats „nulaužimas“. Beždžionė irgi vegetarė, bet tai neišlaisvina jos nuo beždžioniško elgesio. Kita vertus, ši sąlyga privalo būti išpildyta, nes priešingu atveju sąmonės nulaužimas yra neįmanomas arba jį įgyvendinant sukels šalutinį efektą. Taip pat yra būtina laikytis pasninko, kurį reikėtų suprasti ne kaip atsisakymą valgyti, bet pagalbą sąmonės nulaužimo srityje. Pasninkas dėl pasninko yra tik savo kūno prievartavimas. Norint iš organizmo pašalinti toksinus, užtenka paprasčiausiai nepersivalgyti ir naudoti mūsų modeliui tinkamus maisto produktus. Ką gi daryti? Tikras sąmonės nulaužimas yra įmanomas tik bendraujant su tuo, kuris jau išgyveno šią operaciją, nes priešingu atveju t.y. bandant tai daryti savo nuožiūra, galima patirti galvos – smegenų traumą. Standartinio bioroboto afirmacijos Laikas nuo laiko yra sukuriamos ypatingos programos, kurios padeda biorobotui savarankiškai priimti sprendimus, pasiekti tikslus. Tai yra maldos praktikos kopija, kurios tikslas – bioroboto būsenos subalansavimas. Kitaip tariant tai yra netikinčiojo malda... Tokiomis maldomis – atsuktuvais šiuo metu vadinami saviįtaigos teiginiai – afirmacijos. Mieli biorobotai, prieš pradėdami skaityti toliau, prašome įjungti humoro funkciją... Aš jau gimiau su stalo servizu burnoje! Aš vaikystėje nesirgau, nesisiojau ir nekakojau! Aš mokykloje gaudavau tik penketus ir manęs niekas nepravardžiavo trejetukininku! Universitete mokiausi be skolų ir vakarėlių! Aš vedžiau ne dėl to, jog mano mergina pastojo! Mano vaikas nėra dėl kompiuterių pametęs galvą kvailys! Mano darbas man patinka ir aš visai nenoriu nudėti savo direktoriaus! Aš esu vertas to, ką turi visi mano kaimynai! Gyvenimas man yra dosnus, ir šis dosnumas auga kasdien, nepriklausomai nuo skolų, kainų didėjimo ir algos mažėjimo! Pinigus aš atiduodu lengvai ir su malonumu, kitaip mane gali pasodinti į kalėjimą už mokesčių nemokėjimą! Aš esu atviras kosminiam galybės šaltiniui, kuris kol kas prateka pas mane vandeniu iš kaimynų! Manyje auga jėgos, o ne karpos! Mano pelnas kiekvieną dieną didėja, o vakarais mažėja! Aš visiškai nesenstu ir net nežiūriu į veidrodį! Aš nenumirsiu kaip visi, aš ne toks kaip visi, gyvensiu amžinai, tiktai su kuo ir kur? Ačiū tau gyvenime! Man visad sekasi!
Visuomet jums linkintis gero, Ruzov Večeslav Olegovič - www.ruzov.ru Ačiū Laimai už vertimą. |
